Aš ar šeimos narys turi negalią: kas man priklauso?

Aktualu nuo 2025 m. sausio mėn.

Negalią turintis žmogus gali gauti šalpos negalios pensiją arba socialinio draudimo negalios pensiją. Nustačius suaugusio žmogaus ar vaiko individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius, gali būti paskiriama ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija. Žmonės su negalia gali gauti paramą būstui pritaikyti, turi teisę į socialinio būsto nuomą, gali pasinaudoti kitomis lengvatomis ir kompensacijomis. Visose šalies savivaldybėse yra teikiamos socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems nepakanka gebėjimų ir reikalinga pagalba tiek jiems, tiek jų šeimos nariams.

INFORMACIJA LENGVAI SUPRANTAMA KALBA APIE IŠMOKAS IR PASLAUGAS 

Išmokos

Piniginės išmokos negalią turintiems žmonėms

Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:

• šalpos negalios pensija;
• socialinio draudimo negalios pensija, kuri priklauso nuo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir įmokų „Sodrai“.

Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos negalios pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos negalios pensiją. Tokiu atveju mokamas šalpos negalios pensijos ir socialinio draudimo negalios bei kitų gaunamų pensijų sumos skirtumas.

Šalpos negalios pensija

Šalpos negalios pensija – tai kas mėnesį mokama išmoka, siekiant užtikrinti minimalias pajamas tiems asmenims, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ir negauna didesnės arba tokio paties dydžio pensijos ar pensijų išmokos.

Šalpos negalios pensija skiriama:

• vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis;
• netekusiems 45 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) asmenims;
• tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie yra pripažinti netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis);
• tėvams (įtėviams), išauginusiems 5 ar daugiau vaikų, ir netekusiems 45 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo).

KUR KREIPTIS:į „Sodrą“.

Socialinio draudimo negalios pensija

Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei:

• Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygį;
• asmuo turi minimalų stažą negalios pensijai gauti.

Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Našlaičių pensija

Našlaičių pensija mokama kas mėnesį vieno ar abiejų tėvų netekusiems nepilnamečiams ar pilnamečiams, jei šie mokosi ar yra pripažinti asmenimis su negalia.

Vyresni mirusiojo vaikai gali gauti šią išmoką tuomet, jeigu jie asmenimis su negalia buvo pripažinti iki sukankant 24 metus, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių asmenimis su negalia pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukanka 26 metai, ir netekę vieno ar abiejų tėvų. Asmens dalyvumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Našlaičių pensija mokama ir švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniams ir nuolatinių studijų programų studentams, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.

Socialinio draudimo našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo (ar nežinia kur esančiu) asmens vaikams (įvaikiams), jei miręs asmuo buvo įgijęs reikalaujamą pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo negalios arba senatvės pensijai gauti. Tuo atveju, jei miręs asmuo nesukaupė reikalaujamo stažo, našlaičiais likusiems vaikams mokama šalpos našlaičių pensija.

Socialinio draudimo našlaičių pensijų dydis – 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos dydžio. Jei teisę gauti našlaičių pensiją turi 3 ir daugiau našlaičių, jiems visiems mokama ne daugiau kaip 100 proc. mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Socialinio draudimo našlių pensija

Tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama mirusiojo asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, pripažintam asmeniu su negalia ar senatvės pensijos amžių sukakusiam sutuoktiniui.

Našlių pensija skiriama, jei mirusysis dirbo Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose ir įgijo bent minimalų stažą, reikalingą socialinio draudimo senatvės ar negalios pensijai skirti.

Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.

Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. Šis dydis kasmet indeksuojamas Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta tvarka.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Vienišo asmens išmoka

Vienišo asmens išmoka yra skiriama pilnamečiams asmenims, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis arba asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių.

Papildomi reikalavimai vienišo asmens išmokai gauti:

• asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
• nesudaryta santuoka arba asmuo yra išsiskyręs.

Taip pat teisę gauti vienišo asmens išmoką turi ir tie našliai, kurių gaunama našlių pensija yra mažesnė už vienišo asmens išmokos dydį arba našlių pensijos negauna, nes vietoj našlių pensijos yra pasirinkę gauti našlaičių pensiją.

KUR KREIPTIS: „Sodra“ šią išmoką skiria automatiškai, be atskiro asmens prašymo.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius, gali būti skiriamos ir mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai yra keturių lygių. Nuo nustatyto individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio priklauso kompensacijų dydis.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir individualios pagalbos poreikį.

Kompensacijas skiria savivaldybė, kurioje yra asmens, turinčio teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, gyvenamoji vieta, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o moka – šios savivaldybės administracija.

Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, teises ir garantijas, paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos iki nustatyto termino pabaigos pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusius tikslinių kompensacijų bazinius dydžius:
1. slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio – 520 Eur.
2. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija yra šių dydžių:
1) asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, ir vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, – 1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio – 208 Eur;
2) asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, vaikams, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, ir asmenims, sukakusiems Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – 0,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio – 104 Eur.

KUR KREIPTIS:

Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo – į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą;
Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų skyrimo ir mokėjimo – į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pildyti spis.lt. 

KUR KREIPTIS: dėl kompensacijos lengvajam automobiliui įsigyti ir (ar) pritaikyti skyrimo ir mokėjimo – į „Sodrą“.

Parama būstui pritaikyti

Tai programa, kuri skirta organizuoti būsto ir (ar) aplinkos pritaikymą asmenims, turintiems negalią. 

Būsto ir (ar) aplinkos pritaikymas asmenims su negalia

Skiriamas lėšas galima panaudoti pritaikant tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, o keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą ar iš dalies pritaikytą, pvz., kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas, gali būti padengiamas kainų skirtumas. 

Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys su negalia, jeigu jie nėra įrašyti į savivaldybės ar valstybės eilę ilgalaikei socialinei globai gauti arba negauna ilgalaikės socialinės globos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje socialinės globos įstaigoje, arba negauna paliatyviosios pagalbos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje įstaigoje, ir kuriems nustatytas:

• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir asmuo turi judėjimo sutrikimų; 
• arba judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ir asmuo naudojasi bent viena iš šių judėjimo techninės pagalbos priemonių, nurodytų Judėjimo techninės pagalbos priemonių sąrašo (Asmenų aprūpinimo judėjimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. A1-25 „Dėl Asmenų aprūpinimo klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos bei judėjimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašų patvirtinimo“, 1 priedas) 1, 2, 5, 7 punktuose ir 6.1–6.4 papunkčiuose; 
• arba individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) dėl psichikos ar elgesio sutrikimų (pagal TLK-10-AM),;
• arba individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) dėl regos sutrikimo.

Asmeniui dengiamos šios būsto pritaikymo išlaidos: būsto pritaikymui (išskyrus perkėlimo įrangos ir keltuvo (lifto) pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama 11 900 eurai, iš savivaldybės biudžeto – ne mažiau kaip 7 933 eurai.

Parama perkėlimo įrangos ir keltuvo (lifto) pirkimui ir įrengimui:

• bet kurio tipo perkėlimo įrangai (mobilūs keltuvai, perkėlimo sistemos, laiptų kopikliai). Iš valstybės biudžeto gali būti skiriama iki 7 350 eurų, iš savivaldybės biudžeto – ne mažiau nei 4 900 eurų;
• keltuvo (lifto), kurio kėlimo aukštis – iki namo antžeminės dalies pirmojo aukšto ir (ar) cokolinio aukšto, ir (ar) rūsio, jei jo pirkimą ir įrengimą organizuoja savivaldybė, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 12 110 eurų, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 8 073 eurai;
• keltuvo (lifto), kurio kėlimo aukštis – iki namo antžeminės dalies pirmojo aukšto ir (ar) cokolinio aukšto, ir (ar) rūsio ir (ar) tarp aukštų ir (ar) aukščiau nei namo antžeminės dalies pirmasis aukštas, jei jo pirkimą ir įrengimą organizuoja pats asmuo ar atstovas, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 12 110 eurų, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 8 073 eurai.

Galimi būsto pritaikymo darbai

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą asmeniui su negalia pakelti, sanitarinius įrenginius, atlenkiamo dušo staliukus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, įvairių buities įrenginių pastatymą, prijungimą ar baldų kabinimą, slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatoriaus, dūmų-gaisro signalizatoriaus, keltuvų (liftų) individualiuose namuose tarp aukštų įrengimą.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų įrengimą taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam asmeniui su negalia, turi sutikti su būsto pritaikymu asmeniui su negalia, taip pat nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.

Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Sutikimo gavimą organizuoja savivaldybė.

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies. Jei perkamas iš dalies pritaikytas būstas, likusius būsto pritaikymo darbus asmuo gali organizuoti savarankiškai arba juos organizuoja savivaldybė.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį). Patirtos išlaidos bus kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į einamaisiais metais pritaikomų būstų sąrašą.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.

Asmeninė pagalba

Asmenys su negalia, nepriklausomai nuo negalios tipo ar sunkumo, turi teisę pasinaudoti asmeninio asistento teikiama pagalba. 

Asmeninė pagalba – asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini, siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Asmenino asistento pagalba kiekvienu atveju yra individuali. Atsižvelgdamas į asmens poreikius ir galimybes, asmeninis asistentas gali:

• padėti namuose ir viešojoje aplinkoje, skatindamas asmens su negalia savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime;
• asmeniui su negalia padėti nuvykti iš vienos vietos į kitą;
• padėti bendrauti su kitais asmenimis;
• leisti kartu laisvalaikį ir pan. 

Asmeninio asistento pagalbos tikslas – ne už asmenį atlikti visus darbus, bet šiuos darbus ir veiklas atlikti kartu su asmeniu ir padėti ten, kur asmuo negali jų padaryti pats. 

Asmeninės pagalbos poreikį asmeniui su negalia, jo ar asmens artimųjų prašymu nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai, tačiau, nustatant asmeninės pagalbos poreikį, svarbiausią vaidmenį vaidina pats asmuo su negalia, kuris ir turėtų spręsti, kokios pagalbos jam reikia, kad galėtų gyventi savo būste, prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime: mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį kartu su visais.

Asmeninės pagalbos teikimas yra pilnai arba dalinai finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Ji nemokamai teikiama asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai ( nuo 2025 m. – 442 Eur). Kitais atvejais asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu asmens su negalia gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis. Jeigu asmeniui su negalia nėra skiriama ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis nustatomas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio. Konkretų asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės administracija, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą įstaigą, kuriai pavesta priimti prašymus.

Parama nepasiturintiems gyventojams

Asmenys su negalia, kaip ir bet kurie kiti gyventojai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur, neįskaičiuojant vaiko pinigų bei dalies su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neįskaitomos žmonėms su negalia mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos. 

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

SVARBU! Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. 

SVARBU! Socialinės pašalpos gavėjui įsidarbinus, jis gali gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų.

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui (1 šildymo sezonas = 1 prašymas) ir gali būti grąžinamos nuo šildymo sezono pradžios, nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipėsi dėl kompensacijos.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitomis energijos ir kuro rūšimis: elektra, dujomis, malkomis ir pan. 

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, o prašymą dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų galima pateikti ir internetu spis.lt.

Socialinis būstas 

Apie socialinio būsto nuomą skaitykite skiltyje „Noriu įsigyti ar išsinuomoti būstą„. 

Papildoma išmoka vaikui, turinčiam negalią

Jeigu vaikas turi negalią, jam skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši suma siekia 194,6 Eur per mėnesį, t. y.  122,5 Eur – universali išmoka vaikui ir  72,1 Eur – papildomai skiriama išmoka vaikui.

Vaiko pinigai skiriami vaikui su negalia nuo gimimo iki 18 m. arba iki nepilnametis vaikas su negalia pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, turinčiam negalią, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 m.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pildyti spis.lt.

Parama studentams su negalia

Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje, ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba. Kas mėnesį jiems mokama išmoka individualiems poreikiams tenkinti, iš dalies kompensuojamos studijų išlaidos (jei studentas studijuoja mokamoje vietoje) ir kas mėnesį mokama išmoka studijų prieinamumui didinti.

Išmokos mokamos nepaisant kitų studento gaunamų pajamų.

Studentas su negalia gali kreiptis dėl šios išmokos, jei:

1. jam nustatytas 45 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis;
2. po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų: 
2.1. pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą; 
2.2. pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
2.3. pagal profesinių studijų programą;
2.4. pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;
2.5. pagal trumpųjų studijų programą.

KUR KREIPTIS: į savo aukštąją mokyklą.

Lengvatos

Techninės pagalbos priemonės

KUR KREIPTIS: 

Dėl judėjimo priemonių – į gyvenamosios vietos savivaldybę arba Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį.
Dėl regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos priemonių – į Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį.
 

Šeimos kortelė

Šeimos kortelėmis gali naudotis gausios ir vaikus su negalia prižiūrinčios šeimos, nepaisant vaikų amžiaus.

Gausi šeima – tai tokia šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų, įvaikių ar nuolatinai globojamų globotinių iki 18 metų amžiaus. Į gausios šeimos gretas patenka ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Negalią turintį slauganti ar prižiūrinti šeima – tokia šeima, kurioje kartu su tėvais gyvena vaikas ir jam nustatytas neįgalumo lygis, arba darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Daugiau informacijos: seimos-kortele.lt.

Socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos asmenims su negalia, kuriems reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse. Norintys gauti socialines paslaugas, kurias skiria ir iš dalies finansuoja savivaldybė, asmenys su negalia, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. 

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos asmens namuose, savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse. 

Pagal socialinio darbuotojo nustatytus asmens su negalia ir jo šeimos socialinių paslaugų poreikius gali būti skiriamos ir teikiamos bendrosios ir (ar) specialiosios socialinės paslaugos.

Bendrosios socialinės paslaugos

Specialiosios socialinės paslaugos

Jeigu įvertinus asmenų su negalia poreikius bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jiems gali būti skiriamos ir specialiosios socialinės paslaugos. Šios socialinės paslaugos yra dviejų rūšių – socialinės priežiūros ir socialinės globos.

Laikino atokvėpio paslauga

Laikino atokvėpio paslauga gali pasinaudoti asmuo ar šeima, prižiūrintys artimąjį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai). Teikiant šią paslaugą, artimiesiems būtų suteikta galimybė laikinai pailsėti nuo prižiūrimo asmens slaugos ir ar priežiūros, atgauti fizines ir emocines jėgas. 

Laikino atokvėpio paslauga gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek įstaigose. 

Jei ši paslauga teikiama prižiūrimo asmens namuose, užtikrinama kasdienė jo priežiūra, apimanti: maitinimo organizavimą (jei maistą pristato kitos tarnybos) arba maisto produktų nupirkimą, pristatymą ir pagalbą ruošiant maistą ar maisto paruošimą, pagalbą maitinantis ar asmens maitinimą, pagalbą prausiantis, kasdienę asmens higieną, pagalbą rengiantis, pagalbą buityje ir namų ruošoje ar namų ruošą,  sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą (skubioji medicinos pagalba, ambulatorinės slaugos paslaugos asmens namuose ir kt.), palydėjimą į įvairias įstaigas, bendravimą, laisvalaikio organizavimą, kitą pagalbą, susijusią su kasdiene prižiūrimo asmens priežiūra ir dienos rutina, atsižvelgiant į jo savarankiškumą ir poreikius. 

Jei laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas, teikdamas laikino atokvėpio paslaugą, lieka nakvoti laikino atokvėpio paslaugos gavėjo namuose, jam turi būti užtikrintos tam reikalingos sąlygos – suteiktas visas nakvynei reikalingas inventorius, sudaryta galimybė naudotis  prižiūrimo asmens namuose esančiais indais, kitu inventoriumi bei visais patogumais, skirtais žmogaus fiziologiniams ir higienos poreikiams patenkinti.

Laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas paslaugos teikimo metu turi užtikrinti asmeniui tuo metu teikiamų socialinių, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų nepertraukiamą teikimą.

Jei laikino atokvėpio paslauga teikiama įstaigoje, ji apima šias paslaugas: apgyvendinimą, maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis arba asmens maitinimą, pagalbą prausiantis, kasdienę asmens higieną, pagalbą rengiantis, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir (ar) teikimą, bendravimą, laisvalaikio organizavimą, ugdymo organizavimą (asmenims su negalia iki 21 m.), kitą pagalbą, susijusią su kasdiene prižiūrimo asmens priežiūra ir dienos rutina, atsižvelgiant į jo savarankiškumą ir poreikius. 

Laikino atokvėpio paslaugos trukmė – iki 720 val. per metus dėl vieno prižiūrimo asmens. 

Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jos skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus.

Mokėjimas už socialines paslaugas

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį – savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, mokama visa paslaugos kaina.

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės. Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens arba šeimos, jei socialinė paslauga teikiama šeimai, finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens ar šeimos mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.

Taip pat savivaldybės administracijos gali atleisti asmenį nuo mokėjimo už socialines paslaugas arba mokėjimo dydį jam sumažinti. Šios išimtys būna nustatytos savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, seniūniją ar kitą įstaigą, kuriai pavesta priimti prašymus, į socialinį darbuotoją.

Nemokami vairavimo kursai 

Judėjimo sutrikimų  turintys asmenys, kuriems nustatytas 0–45 proc. dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) ir kurių Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje nurodytas transporto priemonės pritaikymo apribojimas, gali nemokamai lankyti vairavimo kursus, išmokti vairuoti ir įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Teikiamos kelių eismo teorijos žinių mokymo, praktinio vairavimo įgūdžių mokymo, saugaus persėdimo į / iš automobilio, technikos pagalbos priemonių susidėjimo ir išsiėmimo mokymo paslaugos.

Mokymosi metu gali būti suteikiamos apgyvendinimo arba pavėžėjimo paslaugos. 

Teorinių žinių patikrinimo ir praktikos egzamino VĮ „Regitroje“ bei maitinimo kainą dalyvis apmoka pats. 

KUR KREIPTIS: į VšĮ „Valakupių reabilitacijos centrą“.

Socialinio dalyvumo ugdymo paslauga asmenims su regos sutrikimais

 Socialinio dalyvumo ugdymo paslaugą gali gauti asmenys su regos sutrikimais nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis ir kuriems gydytojo oftalmologo nustatytas abiejų akių regėjimo funkcijų susilpnėjimas:
– geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra ne didesnis kaip 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių (šiems asmenims, kai jie dėl paslaugos teikimo kreipiasi pirmą kartą, teikiamas prioritetas);
– geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra ne didesnis kaip 0,3 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių.

Paslaugos teikimo tikslas – atsižvelgiant į individualius asmenų su regos sutrikimais poreikius, specialistų teikiamomis paslaugomis ugdyti orientacijos aplinkoje ir savarankiško judėjimo (mobilumo), kasdienius ir komunikacijos įgūdžius, lavinti psichologinius įgūdžius, suteikti žinių apie dalyvavimo darbo rinkoje galimybes, siekiant didinti jų galimybes ir pajėgumą visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Socialinio dalyvumo ugdymo paslauga teikiama nemokamai, taip pat paslaugos teikimo įstaigoje metu asmenims nemokamai suteikiamas maitinimas ir apgyvendinimas.

KUR KREIPTIS: į VšĮ LASS pietvakarių centras, Savanorių pr. 206, Kaunas, tel. 069932790, www.neregiai.lt.

Psichologinė pagalba gestų kalba

Klausos negalią turintiems žmonėms nemokamai teikiama psichologinė pagalba gestų kalba. Atsižvelgiant į klausos negalią turinčių asmenų poreikius, teikiama individuali ar grupinė psichologo paslauga lietuvių gestų kalba, siekiant pagerinti kurčiųjų psichologinę būseną ir užtikrinti jiems prevencinę ir intervencinę psichologinę pagalbą. Paslaugos nemokamos.

KUR KREIPTIS: į kurčiųjų reabilitacijos centrus (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje).

Atvejo vadybos paslaugos turintiems klausos negalią

Atsižvelgiant į klausos negalią turinčių asmenų poreikius ir bendradarbiaujant su savivaldybių, seniūnijų, socialinių paslaugų centrų, vaiko teisių apsaugos skyrių ir kitais specialistais, atvejo vadybos paslaugos padeda spręsti kompleksines klausos negalią turinčių žmonių problemas.

Paslaugos nemokamos, teikiamos lietuvių gestų kalba.

KUR KREIPTIS: į kurčiųjų reabilitacijos centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos

Tai kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos, kuriomis siekiama įgalinti asmenis su negalia savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje. 

Socialinę reabilitaciją asmenims su negalia bendruomenėje sudaro 2 pagrindinės paslaugos:

1. socialinių ir (ar) kasdienių savarankiško gyvenimo įgūdžių, gebėjimų ugdymas ir (ar) palaikymas, ir (ar) atkūrimas, suteikiant bendrąsias žinias ir praktiškai mokant spręsti dėl negalios buityje ir (ar) aplinkoje kylančias problemas;
2. mokymosi, užimtumo ir (ar) darbinių įgūdžių ugdymas, atkūrimas ir (ar) stiprinimas, padedant pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir (ar) įsidarbinti, ir (ar) išsilaikyti darbo vietoje ar dalyvauti užimtumo veikloje.

Pagal poreikį taip pat gali būti teikiamos ir papildomos paslaugos:

• palydėjimas ir (ar) transporto organizavimas,
• aktyvaus judėjimo ir sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas, 
• saviraiškos įgūdžių ir meninių gebėjimų lavinimas ir (ar) palaikymas, 
• individuali ir (ar) grupinė emocinė–psichologinė pagalba, savitarpio paramos grupės.

Šias paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaigos, turinčios teisę teikti akredituotą socialinę reabilitaciją asmenims su negalia bendruomenėje. Paslaugas turi teisę gauti asmenys su negalia, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis. Paslaugos nemokamos.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Šaltinis: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/as-ar-seimos-narys-turi-negalia/

Auginu vaiką: kas man priklauso?

Gimus vaikui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, kurių vienos yra skiriamos kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui, o kitos skiriamos atsižvelgiant į kitas priežastis arba priklauso visoms šeimoms su vaikais, nepaisant jokių aplinkybių. Šeimos, auginančias vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas.

Aktualu nuo 2025 m. sausio mėn.

Išmokos

Motinystės išmoka dirbusiai moteriai

Motinystės išmoka mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustai moteriai, kuri dirbdama mokėjo įmokas ir iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius bei kuriai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gydytojas išduoda ne anksčiau nei sueina 30 nėštumo savaičių.

Jeigu moteris reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi motinystės išmoka vis tiek priklausys.

Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2025 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2025 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali motinystės išmoka negalės būti mažesnė nei 560 eurų (neatskaičius mokesčių), tačiau maksimalios ribos nenustatomos ir konkretus išmokos dydis priklauso nuo buvusių darbo pajamų.

KUR KREIPTIS:į „Sodrą“.

Tėvystės išmoka dirbusiam tėčiui

Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteikiamos 30 kalendorinių dienų n tėvystės atostogos, kurias galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis. Pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai.

Jeigu vyras reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, tėvystės išmoka vis tiek priklausys.

Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2025 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2025 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 560 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

KUR KREIPTIS:į „Sodrą“.

Vaiko priežiūros išmoka dirbusiam asmeniui, kuris prižiūri vaiką

Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus (bendrai 4 mėnesius – du mama, du tėtis) mėnesius vaiką gali prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas gali būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek nustatytas sąlygas atitinkančiam vienam iš senelių ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų). 

Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Vienišiems tėvams išmoka bus mokama paskutinius du mėnesius (siekiant įsitikinti, kad per vaiko priežiūros laikotarpį neatsiras tėvas/motina, įtėvis/įmotė ar globėjas, kuris galėtų pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais). 

Svarbu žinoti, kad nors seneliai ir buvę vaiko tėvų nuolatiniai globėjai (rūpintojai) negali pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau gali prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitiks nustatytas sąlygas.

Ši išmoka gali būti skiriama apdraustam motinystės socialiniu draudimu asmeniui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Jeigu vaiką prižiūrintis asmuo reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, vaiko priežiūros išmoka vis tiek priklausys.
 

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai:

• Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmokos dydis siekia 60 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. 
• Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sueis 24 mėnesiai, pirmaisiais priežiūros metais išmokos dydis siekia 45 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, antraisiais – 30 proc. 
• Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmokos dydis siekia 78 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Tokio pat dydžio vaiko priežiūros išmoka bus mokama ir už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, kuri suteikiama tais atvejais, jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų. Vaiko priežiūros išmoka už neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį mokama už 62 kalendorines dienas, neatsižvelgiant į tai, ar neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalis imama visa iš karto ar dalimis.

Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo.

Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas papildomas pajamas, gali dirbti ir išmokos jiems nemažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija minimalios mėnesinės algos. Gyventojai, kurie gauną maksimalią išmoką, gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, ir išmoka jiems nemažinama, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija buvusio vidutinio atlyginimo, bet ne daugiau 5 vidutinio darbo užmokesčio. 

Neperleidžiamais mėnesiais taisyklė kitokia – jų metu dirbant, išmoka iškart mažinama gautų pajamų suma. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, vaiką auginantis vienas iš tėvų gali ir dirbti, ir gauti viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką. 

Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis  nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. 

Minimali vaiko priežiūros išmoka, įgijus teisę ją gauti 2025 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2025 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 560 eurų (neatskaičius mokesčių).

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Vaiko įvaikinimo atveju vaiko priežiūros išmoka mokama ne kol vaikui sueina 18 ar 24 mėnesiai, o 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai. Tai reiškia, kad įvaikinus vyresnį vaiką, vienas iš įtėvių gali gauti vaiko priežiūros išmokas 18 arba 24 mėnesius.

Tokia galimybė egzistuoja įvaikinus bet kurio amžiaus vaiką iki 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios.
Kai vienoje šeimoje yra keli prižiūrimi vaikai, vaiko priežiūros išmokas už skirtingus vaikus gali gauti keli suaugusieji, jeigu atitinka visus kriterijus.
 

KUR KREIPTIS:į „Sodrą“.

Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai

Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, todėl negali pretenduoti į motinystės išmoką iš „Sodros“, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, mokama vienkartinė 450,1 euro dydžio išmoka. 

Moteris dėl vienkartinės išmokos gali kreiptis per 12 mėnesių nuo dienos, kai iki numatomo gimdymo buvo likę 70 kalendorinių dienų.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt

Vienkartinė išmoka vaikui

Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė 770 eurų dydžio išmoka. Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Ši išmoka priklauso ir įvaikinus vaiką, neatsižvelgiant į tai, ar jau buvo išmokėta vaikui gimus, ar ne. Dėl jos galima kreiptis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos, o skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios.

Jeigu vaikui nustatoma globa šeimoje ar šeimynoje, išmoka priklauso iki vaikui sukanka pusantrų metų, tačiau tik tuo atveju, jeigu ji nebuvo išmokėta vaikui gimus ar nustačius globą pirmą kartą. Vaiko globėjas dėl vienkartinės išmokos turi teisę kreiptis per 6 mėnesius nuo globos nustatymo dienos.

Išmoka nepriklauso, jeigu vaikas gimė negyvas, yra išlaikomas valstybės ar savivaldybių finansuojamoje įstaigoje, taip pat tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsivaikina kito sutuoktinio vaiką.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt

Vaiko pinigai

Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama  122,5  euro dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki  23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt

Papildoma išmoka prie vaiko pinigų

Papildoma 72,1 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia.

Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki  23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
 

Gausi šeima – šeima, auginanti, globojanti 3 ir daugiau vaikų. Gausiai šeimai papildoma išmoka skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, pilnametis vaikas, kuris mokosi profesinėje mokykloje, nebeturi teisės gauti išmokos, bet šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams arba vyresniems nei 18 metų vaikams, jei jie dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės šeimos mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 442 eurų, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:
•    25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus.
•    35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.

Vaikas su negalia – vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis, jei kalbama apie asmenis, jau sulaukusius pilnametystės, bet vis dar besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą.

Papildoma išmoka vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Tačiau, pavyzdžiui, jeigu šeima nėra gausi ir nėra nepasiturinti, bet joje auga vienas vaikas su negalia, o kitas negalios neturi, tuomet papildoma išmoka skiriama tik tam vaikui, kuriam nustatyta negalia.

Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka gausios ar nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį. Jeigu pilnametis vaikas iki 24 metų mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje paprastai yra įskaitomas į savo šeimos sudėtį. Jis nebeturi teisės gauti išmokos, bet šeima laikoma gausia ir kitiems nepilnamečiams vaikams arba vyresniems nei 18 metų vaikams, jei jie dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt

Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui

Gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, vienam iš tėvų arba vieninteliam iš tėvų kas mėnesį mokamos papildomos išmokos iki vaikams sukanka dveji metai.

Kai gimsta dvynukai, per mėnesį išmoka siekia 280 eurų, jeigu trynukai – 560 eurų, jei ketvertukas – 840 eurų, t. y., išmoka didinama 280 eurų už kiekvieną atžalą.

KUR KREIPTIS: į savo savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt 

Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui

Jeigu vaiko tėtis, mama, įtėvis ar įmotė yra pašaukti arba savanoriškai atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, tokio kario ar karės vaikui kas mėnesį mokama 105 eurų dydžio išmoka. Tuo atveju, jei pradinę karo tarnybą atlieka abu tėvai ar įtėviai, išmoka nėra didinama. 

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai

Kai vaikas auginamas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris dėl mokymosi ar studijų neturi sukaupęs socialinio draudimo stažo vaiko priežiūros išmokai iš „Sodros“ gauti, tuomet jam gali būti skiriama speciali išmoka iš savivaldybės.

Išmoka mokama kas mėnesį iki vaikui sueina dveji metai ir siekia 420 eurų per mėnesį.

Išmoka priklauso, jeigu:

•    Auginant vaiką asmuo mokosi ar studijuoja, arba vaikas gimsta, yra įvaikinamas arba pradedamas globoti per 12 mėn. po mokymosi ar studijų baigimo dienos.
•    Besikreipiantis asmuo neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
•    Besikreipiantis asmuo mokosi ar mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinėje mokykloje pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja ar studijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, doktorantūroje ar rezidentūroje. 
 

Šios išmokos mokėjimas gali būti nutraukiamas, jeigu vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas, kuriam paskirta išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, įgyja teisę į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, taip pat jeigu už tą patį vaiką buvo paskirta ar išmokėta vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“ kitam iš vaiko tėvų, įtėvių, globėjui ar vienam iš vaiko senelių, o įvaikinimo atveju, jei vienam iš įtėvių mokama išmoka įvaikinus vaiką. 

Turint dvynukus, trynukus ar daugiau vaikų išmokos dydis nėra didinamas. Asmeniui, gaunančiam išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka už vėliau gimusį, įvaikintą ar globojamą vaiką skiriama pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo laikotarpiui ir mokama, iki šiam vaikui sukaks 2 metai. Įvaikinus ar nustačius globą dviem ar daugiau skirtingo amžiaus vaikų, už kurių priežiūrą asmuo turi teisę gauti išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka skiriama jauniausio pagal amžių vaiko priežiūrai ir mokama, iki jam sukaks 2 metai.  

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigoje (darželyje) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės). Išmokos dydis – 364 eurai per mėnesį. 

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka gali būti mokama iki vaiko priežiūros sutarties ar darbo sutarties, sudarytos tarp vieno iš vaiką auginančių tėvų (ar turimo vienintelio iš tėvų) (įtėvių) ar globėjų ir vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens, termino pabaigos, jeigu vaiko priežiūros sutartis arba darbo sutartis terminuota, bet ne ilgiau iki dienos, kai prižiūrimam vaikui pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas, o jeigu vaiko priežiūros sutartis arba darbo sutartis neterminuota – ne ilgiau iki dienos, kai prižiūrimam vaikui pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.

Išmoka skiriama, jeigu:

•    fizinis asmuo (auklė) vaiko priežiūrą vykdo pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį. Jeigu vaiko priežiūra vykdoma pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai su fiziniu asmeniu (aukle) turi sudaryti vaiko priežiūros sutartį.

•    bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.

•    vienas iš vaiką auginančių tėvų (ar turimas vienintelis iš tėvų) ar globėjas ir vaikas atitinka Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalies punkto nors vieną nuostatą (pavyzdžiui, yra Lietuvos Respublikos piliečiai).

Išmoka neskiriama:

•    jei fizinis asmuo (auklė) prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens (sutuoktinio ar sugyventinio) auginamą ir (ar) globojamą vaiką. 

•    už vaiką, kai laikotarpiu, už kurį vienas iš šio vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo, ši išmoka paskirta už to paties fizinio asmens (auklės) kitus 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai visi prižiūrimi vaikai yra vienos šeimos auginami ir (ar) globojami vaikai. 

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt

Mokinių nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti

Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų.

Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 euro. 

Teisę į maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 140 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 euro.

Į vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.). 

Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų, kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, mokinys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintis tėvų sutikimą, turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia. 

Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams teikti prašymų nereikia.
 

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt. arba kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą–paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

Šeimos kortelė

Šeimos kortelėmis gali naudotis gausios ir negalią turinčius vaikus (nepaisant amžiaus) auginančios šeimos.

Gausi šeima – tai tokia šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų, įvaikių ar nuolatinai globojamų globotinių iki 18 metų amžiaus. Į gausios šeimos gretas patenka ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Gausios šeimos nariu pilnametis vaikas išlieka pabaigęs bendrojo ugdymo mokyklą iki tų metų rugsėjo, kai tradiciškai prasideda studijos universitetuose ar profesinėse mokyklose.

Gausioje šeimoje gali būti du tėvai ar vienas iš tėvų. Jei pora išsiskiria, gausios šeimos statusas lieka tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu lieka gyventi 3 ir daugiau vaikų.

Jeigu išsiskyręs asmuo su vaikais sukuria naują šeimą su asmeniu, kuris taip pat turi vaikų, vaikų skaičius šeimoje yra vertinamas bendrai.
 

Negalią turintį slauganti ar prižiūrinti šeima – kurioje kartu su tėvais gyvena vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Daugiau informacijos: www.seimos-kortele.lt

Socialinės paslaugos

Bazinės paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus

Šeimos, auginančias vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas bei sudaryti joms palankesnes sąlygas. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, neformaliojo vaikų švietimo, judumo paslaugos, kompleksinių ir kitų paslaugų prieinamumą savo teritorijoje užtikrina savivaldybės.

Bazinis paslaugų paketas – dvylikos svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, kurį gauti turi teisę visos šeimos be išimties. Tai reiškia, kad šeima nebūtinai turi atitikti kokius nors specialiuosius kriterijus ar patirti socialinę riziką.
 

 Prevencinė socialinė pagalba 

Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos visiems asmenims (šeimoms, bendruomenėms), siekiant stiprinti jų gebėjimą savarankiškai rūpintis savo gyvenimu, skatinti dalyvavimą visuomenės gyvenime, bendruomenės socialinį aktyvumą ir įtrauktį, stiprinti žinias ir ugdyti įgūdžius, kad ateityje būtų išvengta galimų socialinių problemų ir socialinės rizikos atsiradimo.

Prevencinėms socialinėms paslaugoms priskiriamos šios paslaugos: potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga, kompleksinės paslaugos šeimai, darbas su bendruomene, šeimos konferencija, atvirasis darbas su jaunimu, mobilusis darbas su jaunimu, sociokultūrinės paslaugos ir informavimas.

Prevencinės socialinės paslaugos yra nemokamos ir jas gali gauti visi asmenys ir šeimos, bendruomenės.
 

Viena iš prevencinių socialinių paslaugų – kompleksinės paslaugos šeimai – savivaldybėse teikiamos visoms šeimoms, siekiant jas įgalinti, kol dar nėra iškilusios problemos arba kol iškilusios vaikų psichosocialinės raidos, tarpusavio santykių šeimoje ir kitos problemos dar nėra įsisenėjusios, kad būtų galima išvengti su minėtomis problemomis susijusios bedarbystės, skurdo, vaikų nepriežiūros, nevaldomų įtampų šeimos narių tarpusavio santykiuose ir kt. 

Kompleksinių paslaugų šeimai koordinavimas, organizavimas ir informacijos apie paslaugas teikimas bei konsultavimas vykdomas vieno langelio principu savivaldybėse įkurtuose bendruomeniniuose šeimos namuose. Čia taip pat galima gauti informaciją apie kitas aktualias savivaldybės teritorijoje teikiamas paslaugas šeimai, tarpininkaujama tarp paslaugų teikėjų ir gavėjų.

Organizuodami ir teikdami kompleksines paslaugas šeimai, bendruomeniniai šeimos namai ir atrinkti (paskirti) kompleksinių paslaugų šeimai teikėjai naudojasi Metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro teikiama metodine pagalba (dalyvauja organizuojamuose mokymuose, konsultacijose ir kt.) – tobulina darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių kompleksines paslaugas šeimai, profesinę kompetenciją, nuolat gerina šių paslaugų kokybę.
Kompleksinės paslaugos šeimai, jų organizavimas ir teikimas finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir (ar) valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų.
 

Individualios priežiūros darbuotojai

Siekiant, kad savivaldybėse didesnis dėmesys būtų skiriamas šeimoms, patiriančioms sunkumų, įgalinti jas savarankiškai rūpintis ir tinkamai prižiūrėti savo vaikus, įsteigtos individualios priežiūros darbuotojų pareigybės. 

Individualios priežiūros darbuotojai kartu su socialiniais darbuotojais ugdo tėvų atsakingos tėvystės įgūdžius ir teikia praktinę pagalbą auginant vaikus iki 1 metų amžiaus arba vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus. Šią paslaugą gali gauti socialinę riziką patiriančios šeimos, šeimos kuriose auga vaikai su negalia arba asmenų su negalia šeimos, auginančios vaikus.  

Socialiniai darbuotojai pagal vaikų poreikius organizuoja kitų specialistų pagalbą (psichologo, dietologo, gydytojo-pediatro, kineziterapeuto ir kt.). Individualios priežiūros darbuotojas dirba ne daugiau kaip su 4-5 šeimomis. 

Emocinė ir psichologinė pagalba:

Šaltinis: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/auginu-vaika/